tausoti

tausoti
tausóti, -ója, -ójo tr. Rtr, BŽ24, DŽ, NdŽ, KŽ; G116, L 1. Š, Kv, Varn stengtis neišleisti (pinigų), taupyti: Motinos turi šeimos lėšas tausoti J.Jabl. Kam tu taip tausóji tus piningus? Užv. Tausojo tausojo naudą, kas iš to? Nieko į grabą neįsidės Žem. Tausójo tausójo žmoneliai tiek metų, o užėjo vokiečiai ir kaip bematai sunaikino viską Šl. 2. BŽ29, Lk, Šts, Šv taupiai, saikingai naudoti, vartoti, nešvaistyti, kad ilgiau pakaktų: Juk šeimininkė namuose tam yra: priveizdėti šeimynai, tausoti duonai ir uždarui Žem. Senučiukai mokė savo vaikaičius tausoti kiekvieną duonos kąsnelį sp. Šį metą dideliai reik tausoti duoną, o nedaug tėra Vvr. Miškas – didelis mūsų šalies turtas, jį reikia tausoti sp. Čia štai pusbačiai ant kojų tiktai, kol būsi vežime, o kai žemėn – nusiauk, tausok rš. | Dabar jis yrėsi užsimerkęs, tausodamas paskutiniuosius jėgų likučius rš. | prk.: Jie dar sakė, kad Baltrušaitis esąs nekalbus, žodį tausojąs, be reikalo netariąs LKXIII420. ^ Tausók duoną rytojui Mrj. | refl. NdŽ. 3. saugoti, prižiūrėti, puoselėti: Ligonį tausok, kol išgis J. Gamta daug duoda žmonėms, už tai ją reikia ir tausoti sp. Būtina įtraukti kuo daugiau moksleivių į sodinimo talkas ir gamtos paminklų globą, kad jie išmoktų gerbti bei tausoti želdinius sp. Drabužį tausok nuo sutepimo J. Vaikeli, tausók knygeles Lkš. Jis labai tausója savo mokslo vadovėlius ir kitas knygas J.Jabl. Kokį daiktą tausosi, tokį ilgiau turėsi Skd. Kas svetimą daiktą tausós… Ll. Tausók sveikatą, kol tebėra laikas Up. Jautri nervų sistema, gydytojai liepę tausoti rš.
tausótinai adv.: Totoriai tausotinai dėvia vieną rūbą rš. ║ BŽ138 saugoti, kad nenuvargtų, nepersidirbtų: Žmonės arklius tausoja pavasario darbams rš. Valerija augo motinos tausojama, kaip kokia lepūnėlė rš. Vieną vaiką teturi, užtai ir tausoja kaip savo akis Pkp. Savo dukterį tausójo kaip akį kaktoj Šl. Ana Povilą pradėjo tausoti, nebevaro pri sunkesnio darbo, mat bijo, kad neišeitų par patį darbymetį Lk. | refl.: Tausójas žmonys, dirba visi taip pasilsėdami Rdn. Dirbinė[ja] [sirgdama] – kas čia taip tausósias! Pvn.
4. Kos55 globoti, gerbti: Tausó[ja] tėvus, padeda, palepina DūnŽ. Gyvenimas viso pilnas; bus poni, kad tikt mokėtų senį tausoti Žem. Savo tautos jie netausója J.Jabl. Buvai pasauly garsus ir mylėtas, viešpačiai visi ant delnų tausojo D.Pošk. \ tausoti; aptausoti; ištausoti; patausoti; pritausoti; sutausoti; užtausoti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • tausoti — tausóti vksm. Pi̇̀nigus, mai̇̃stą rei̇̃kia tausóti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • čėdyti — ×čė̃dyti, ija ( yja K), ijo ( yjo) (brus. шчaдзiць) tr. 1. SD192, R, K taupyti, tausoti, gailėti: Kas kapeikos nečė̃dija, nė rublio neturi Sk. Čėdija čė̃dija obuolius, pakol supūsta Ds. Jis sveikatą labai čė̃dija, maža tedirba Gr. Nečė̃dykiat… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Psychohygiene — psichohigiena statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Bendrosios higienos atšaka, nagrinėjanti aplinką ir veiksnius, kurie veikia žmogaus psichikos raidą, brandą, būseną, rengianti patarimus, kaip tausoti ir stiprinti psichinę… …   Sporto terminų žodynas

  • psichohigiena — statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Bendrosios higienos atšaka, nagrinėjanti aplinką ir veiksnius, kurie veikia žmogaus psichikos raidą, brandą, būseną, rengianti patarimus, kaip tausoti ir stiprinti psichinę sveikatą. Pagal… …   Sporto terminų žodynas

  • psychohygiene — psichohigiena statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Bendrosios higienos atšaka, nagrinėjanti aplinką ir veiksnius, kurie veikia žmogaus psichikos raidą, brandą, būseną, rengianti patarimus, kaip tausoti ir stiprinti psichinę… …   Sporto terminų žodynas

  • псиxогигиена — psichohigiena statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Bendrosios higienos atšaka, nagrinėjanti aplinką ir veiksnius, kurie veikia žmogaus psichikos raidą, brandą, būseną, rengianti patarimus, kaip tausoti ir stiprinti psichinę… …   Sporto terminų žodynas

  • aptausoti — tr.; D.Pošk apsaugoti. tausoti; aptausoti; ištausoti; patausoti; pritausoti; sutausoti; užtausoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • birginti — bìrginti, ina, ino tr. eikvoti po nedaug, taupyti, tausoti; šykštėti: Bìrgina gyvuliam šieną Ob. Bìrgink bìrgink, ir vis da neužtenka Kp. | refl.: Noriant, kad visko užtektų, labai reikia bìrgintis Kp. | Tėvui mirus, vaikai vos bìrginasi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištausoti — tr. 1. išsaugoti: Ištausojau [milą]: toks tamsus, savo pirštais juk padirbtas Grd. Ištauso[ja] dabar motriškas, nemiršta po mažo Stl. 2. rūpestingai prižiūrėti, išpuoselėti: O bėriai ištausoti, išauginti rš. tausoti; aptausoti; ištausoti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kėrinti — kė̃rinti, ina, ino tr. 1. branginti, tausoti: Mes nekė̃rinam medžių – juk krūmai čia pat Skdv. Pieno nekė̃rinu – laikau tik vandens vietoj Varn. 2. žiūrėti, paisyti: Jis savo sveikatos visai nekėrina Mrj. Anie visad kitų nekėrina Kv. Ką tu kėrini …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”